Lieplaukės koplytėlė nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti

1928 m. buvo minimas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetis. Tarpukarinėje Lietuvoje suskubta šį jubiliejų ypatingai įprasminti nacionaliniu lygiu – buvo įkurtas vyriausiasis komitetas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio sukakčiai paminėti ir įamžinti, kuriam vadovauti ėmėsi Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius. Tai progai pastatyti puošnūs kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kitų tipų paminklai turėjo tapti valstybės nepriklausomybės paminklais ir lietuvių nacionalinio tapatumo ženklais.

Kryždirbystė nacionalinio tapatumo įprasminimui buvo pasirinkta neatsitiktinai – šia liaudies meno šaka buvo ypatingai susidomėta tarpukariu. Tuo metu lietuviški kryžiai įvertinami kaip bene svarbiausi nacionalinio meno tradicijų įkūnytojai ir pripažįstami kaip savita tautinės kultūros raiška. To laikotarpio menininkai ir dailėtyrininkai iš kitų meno krypčių išskyrė kryždirbystę su mažosios architektūros formų įvairove kaip itin originalią ir neturinčia atitikmenų kitų tautų kultūrose ir mene. J. Basanavičiaus iškelta ir P. Galaunės bei kitų tyrinėtojų išplėtota kryžių kilmės iš pagoniško nekrokulto teorija nulėmė ypatingą dėmesį kryžių puošybos elementams, ornamentams. Puošnus kryžius imtas laikyti lietuvybės simboliu, atskleidžiančiu lietuvių grožio suvokimą, sugebėjimą jį išreikšti lietuviškam stiliui būdingomis formomis. Būtina atkreipti dėmesį, kad tuomet kryžiams buvo priskiriama visa smulkioji liaudies sakralinė architektūra – koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai. Užsienio spauda taip pat negailėjo pagyrų savitam lietuvių liaudies menui.

Tuo metu paplitę mūriniai ir akmeniniai Nepriklausomybės paminklai susilaukė nemažai kritikos, buvo skatinama kurti tradicinius tautos simbolius. Etnologas Jonas Balys rašė:“Miestuose ir miesteliuose statoma daug visokių moderniškų paminklų. Reikia pasakyti, kad dauguma jų nelabai vykę, neatitinką tautos dvasiai, žmonių nesuprantami. Taigi, dabar šalia moderniškų paminklų turime atgaivinti tą seną tautos tradiciją – statyti gražuolius kryžius.“ Dailininko A. Varno netgi buvo parengti specialūs Nepriklausomybės dešimtmečio įamžinimui skirtų kryžių projektai – skirtingų tipų ir stilistikos, priklausomai nuo regionų ir jų tradicijų.

Lieplaukėje esanti Nepiklausomybės jubiliejui skirta paminėti koplytėlė yra stačiakampio plano, vieno tarpsnio su keturiomis įstiklintomis angomis ir kryžminiu aštuonšlaičiu stogeliu, dengtu skarda bei centre puoštu profiliuotu bokštu. Bokšto viršuje su skulptūra „Šv. Florijonas“. Ji nepirminė, įkelta vėlesniu laikotarpiu – originalioji dingo Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje. Koplyčios statytojas – knygnešys Ignas Milašius.

2002-2003 m. koplytėlė atstatyta Igno Milašiaus sūnaus vienuolio kapucino Ignaco Milašiaus rūpesčiu. Atstatytos koplytėlės meistras Apolinaras Liutikas iš Telšių. Koplytėlėje buvusios skulptūrinės grupės „Šv. Antanas“, „Šv. Jurgis“, „Kristus Alyvų darželyje“, skulptūra „Šv. Kazimieras“ dingusios apie 1970 m. Šiuo metu į koplytėlę yra įkeltos skulptūros “Šv. Antanas”, “Marija krikščionių pagalba” ir paveikslai “Šv. Jurgis” ir “Šv. Kazimieras”.

Informacija

Žemėlapis

Lankytinos vietos adresas

  • Rajonas / Miestas: Telšių rajonas
  • Šalis: Lietuva