Koplytstulpis Kuliuose – tipiškas šiam kraštui ir puikiai atspindi Žemaitiško regiono kryždirbystės ypatumus: ant neaukšto, masyvaus kvadratinio skerspjūvio profiliuoto stiebo įkomponuota paprastų formų stačiakampio plano koplytėlė su keturiomis įstiklintomis sienelėmis ir kryžminiu aštuonšlaičiu stogeliu, puoštu profiliuota smaile.
Koplytėlės kampai įrėminimti dentikulais. Mediniai arkiniai langeliai įstiklinti iš visų keturių fasadų. Koplytstulpio viršūnę puošia simetriškas ornamentuotas kaltos geležies kryželis su saulės ir mėnulio simbolika, ant visų keturių fasadų stogelių – po mažesnį metalinį paprastų formų kryželį.
Kiekviename koplytstulpio fasade įkomponuota po skulptūrą ar skulptūrinę kompoziciją: pirmajame fasade Šv. Jurgio atvaizdas, kitame – skulptūra „Marija Maloningoji su angelu“, šalia jos žymiai mažesnės už kitas Rūpintojėlio ir Angelo skulptūros; trečiajame fasade – Šv. Roko, Šv. Izidoriaus ir Šv. Mato skultūrinė kompozicija, o paskutiniame – skulptūrinė grupė „Šventoji šeima“. Skulptūros puikios būklės, koplytėlėje vaizduojami šventieji ir religiniai siužetai atitinkamai pakeisti naujais liaudies meno drožiniais.
Šv. Jurgis vaizduojamas gana tradiciškai: ant žirgo, po kurio kojomis slibinas, šv. Jurgio duriamas ietimi į gerklę. Toks nugalinčio slibiną raitelio vaizdavimas, nors labai įsitvirtinę didžiosios dalies Europos sakraliniame mene, nėra atkeliavęs iš krikščionybės – greičiau iš Europos ikikrikščioniškų bei Rytų kultūrų. Europos ir Artimųjų rytų šalyse šv. Jurgio vaizdavimas yra paveldėtas kartu su senąja kultūra ir antikos legenda apie Persėjų ir Andromedą. Seniausieji šios legendos motyvai mus pasiekia iš Babilono (apie Murduk ir Tiamat) ir senovės Indijos (apie Krišną ir gyvatę). Iš klasinio laikotarpio žinoma daug tos pačios legendos atpasakojimų – apie Apoloną ir Pitoną, Heraklį ir Hidrą.
Šventosios šeimos vaizdinys taip pat įdomus: Motinos rankose vaizduojamas, kūdikis, o Juozapo – porelė balandžių, kurie taip pat krikščioniškoje kultūroje turi gilią simbolinę reikšmę. Pirmiausia, balandis simbolizuoja šventąją dvasią. Poroje vaizduojami balandžiai simbolizuoja ištikimybę, šeimyninę santarvę ir meilę.
Šv. Rokas ir šv. Izidorius įvardinti užrašais ant skulptūrėlių, tačiau juos galima atpažinti ir iš gana tipiško vaizdavimo. Ligonių globėjo, piligrimo Šv. Roko kultas labiausiai paplito XIV a. Jis buvo populiarus ir vėliau, ypač siaučiant maro epidemijoms. Lietuvių senojoje skulptūroje Šv. Rokas vaizduojamas kaip sergantysis maru ar rodantis koją su juoda dėme virš kelio (maro požymis). Jo, kaip piligrimo, atributai yra lazda ir kelionmaišis. Šv. Izidorius, „apvilktas“ tradiciniais artojo rūbais vaizduoja kiekvienam lietuviui artimą žemdirbių globėją. Evangelistas šv. Matas vaizduojamas sėdintis su plunksna ir rašantis Evangeliją.
Koplytstulpis Kuliuose - Žemaičių g. 1, Kuliai, Lietuva
