Žemaičių Naumiesčio bažnyčios statybą 1781 m. fundavo LDK pataurininkas Mykolas Aleksandras Ronikeris, kurio garbei bažnyčia pavadinta jo globėjo Šv. Arkangelo Mykolo titulu. 1831 m. tuomečio bažnyčios kunigo Baltramiejaus Ivanausko iniciatyva bažnyčia remontuota, dalis šventoriaus aptverta akmenų mūro tvora. XX a pr. klebonaujant Antanui Vitartui vyko kita didelė pertvarka – buvo pakeltos sienos, atnaujinti altoriai, stogas. Barokinė bažnyčia šių pertvarkų metu įgavo klasicizmo ir istorizmo bruožų, tačiau išlaikė kryžminio plano struktūrą su vientisa vidaus erdve, kurią praplečia tokio pat aukščio ir pločio presbiterija ir dvi koplyčios. Bažnyčios pamatas mūrinis su rūsiu, sienos rąstinės apkaltos lentomis. Valminis stogas skardinis, kryžminės konstrukcijos su bokšteliu virš kryžmos. Aštuonkampis bokštelis XX a. pr. rekonstrukcijos metu vietoj barokinio kupolo įgavo smailėjančią, neogotikinę formą. Bokštelis užsibaigia dekoratyviu ornamentuotu kryžiumi. Kryžiai, tik senesni, kalvių darbo, taip pat iškelti virš keturių kryžminio stogo viršūnių. Kuklų pagrindinį fasadą puošia rombo raštu apkaltos durys ir virš jų profiliuotų bagetų rėme – nukryžiuotojo skulptūra. Bažnyčios langai, kaip manoma, po XX a. pr. rekonstrukcijos įgavo istorizmo architektūrai būdingą biforinės arkos pavidalo konfigūraciją. Trisienę apsidę puošia mažutė koplytėlė su krucifiksu.
Bažnyčios viduje per visą navos plotį iškeltas vargonų choras, po juo susidaręs tamsokas prieangis su dvejais laiptais. Choro parapetą puošia medinių žvaigždučių aplikacijos. Pastato erdvei puošnumo suteikia neobarokiniai altoriai ir gausus sienų bei lubų tapybinis dekoras. Profesionalumu išsiskiria kesoninių lubų imitacija su rozečių piešiniais. Kaip manoma, šie iliuzinių kesonų piešiniai yra supaprastinta Karolio Podčainskio XIX a. pradžioje Vilniaus universiteto bibliotekai sukurto dekoro kopija.
Ant kalvos stovinčią bažnyčią juosia akmens mūro tvora su mūriniais vienos angos vartais. 1930 m. baigti mūryti vartai su pusapskrites arkos pavidalo anga ir trikampiu frontonu, kurio nišoje pastatyta Švč. Jėzaus Širdies statulėlė. Kairėje šventoriaus pusėje kartu su tvora sujungta mūrinė varpinė. Vertikalaus stačiakampio tūrio varpinė nutinkuota, keturšlaitis skardinis stogas su neogotikiniu mediniu bokšteliu užsibaigia metaliniu kryžiumi. Varpinė su segmentinės arkos formos akustinėmis angomis ir tokios pat formos durimis. Šalia varpinės stovi nedidelis medinis šarvojimo pastatas – „kaulinyčia“.
Žemaičių bažnyčia - S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Žemaičių Naumiestis, 99207 Šilutės r.
