Medinę Vėžaičių bažnyčią savo lėšomis dvaro žemėje 1784 m. pastatė Vėžaičių dvarininkas grafas Kazimieras Volmeris; vidų įrengė jo sūnus grafas Leonardas Volmeris.
Žemaitijoje nebuvo didelių miestų, skleidusių profesionaliąją kultūrą, visuomenė išliko uždara svetimai įtakai ir monoetniška. Tai atsispinėjo ir sakralinėje architektūroje, statant daugiausia liaudiškąsias bažnyčias. Taip pat ir ši bažnyčia yra liaudies architektūros formų, turi šiek tiek baroko bruožų. Stačiakampio plano trinavė dviejų dalių bažnyčia su zakristijomis abipus presbiterijos, pastatyta ant akmenų ir plytų mūro pamato. Sienos – tašytų rastų, iš išorės apkaltos vertikaliomis profiliuotomis lentomis. Dengta aukštu šlaitiniu stogu. Stogo kraigą virš pagrindinio fasado puošia bokštelis. Dar vienas, mažesnis bokštelis įtaisytas virš apsidės dalies. Deja, anksčiau buvę barokinės stilistikos bokšteliai 1938-1939 m. perstatyti į paprastus ketursienius, tad šiandien baroko apraiškos labiausiai pastebimos tik interjere.
Langų ir durų angos stačiakampės, tik pagrindinio (vakarinio) fasado frontone – ketvirčio apskritimo švieslangių angos su mediniais barokiniais apvadais. Frontono skyde taip pat įkomponuoti medinis kryžius ir A („Alfa“ – pradžia) bei Ω („Omega“ – pabaiga) simboliai. Dvivėrės eglute apkaltos didžiosios bažnyčios durys – su autentiškais kaltinio metalo vyriais. Pagrindinį įėjimo portalą iš šonų paryškina piliastrai. Bažnyčios vidus suskaidytas kolonų eilėmis: mediniai kvadratinio skerspjūvio stulpai su nusklembtais kampais dalina vidaus erdvę į centrinę ir šonines navas, chorą laikančios kolonos atskiria bažnyčios priekyje esantį prienavį nuo likusios dalies.
Didelė bažnyčios vertybė – 1804 metais įsigyti Vilniaus meistrų darbo 10-ties balsų vargonai su puošniu barokiniu prospektu. Originalūs vargonai neseniai atnaujinti. Bažnyčioje yra 5 altoriai. Didžiojo šv. Kazimiero altoriaus vidurinis tarpsnis dekoruotas po 3 sugrupuotomis ir skirtingose plokštumose išdėstytomis korintinėmis kolonomis, vainikuotomis laužytu antablementu. Tarp kolonų pirmame tarpsnyje įkomponuotas Antano Kmieliausko tapytas Šv. Kazimiero ant žirgo paveikslas, viršuje – Šv. Judo Tado paveikslas. Altorius puoštas vazomis, voliutomis, ornamentuotais paauksuotais drožiniais.
Bažnyčioje yra išlikę ir daugiau originalių įrangos elementų: medinė krikštykla su šalia esančiu Jėzaus krikšto sceną vaizduojančiu tapytu paveikslu, saikingai dekoruota barokinių formų senoji klausykla, stalės – kilmingiems asmenims skirti suolai su aukštomis atkaltėmis ir drožinėtomis bei tekintomis puošybos detalėmis. Presbiterijoje įrengtos daugiakampės sakyklos tribūna gausiai dekoruota augalinio motyvo auksuotais reljefiniais drožiniais. Virš jos – puošnus baldakimas su stilizuota karūna, kurios viršūnėje pritvirtinta Šv. Jono Nepomuko statulėlė.
Šventoriuje stovi medinė kvadratinio plano vientiso tūrio varpinė, dengta keturšlaičiu stogu. Joje – 1816 m. lietas žalvarinis varpas. Varpinės sienos – karkasinės, kaip ir bažnyčios, apkaltos vertikaliomis profiliuotomis lentomis. 4 akustinės varpinės angos uždaromos langinėmis.
XX a. pr. šventoriaus vakarinėje dalyje, priešais bažnyčios didžiąsias duris ant aukšto mūrinio tinkuoto postamento pastatyta akmeninė Šv. Juozapo su Kūdikėliu ant rankų statula. Šventoriuje palaidoti Vėžaičiuose klebonavęs Vytautas Motekaitis ir kun. Vytautas Skiparis, kurio klebonavimo metais (1996–2006 m.) buvo pakeistas bažnyčios ir varpinės stogas, perdažyta bažnyčia. Nuo 2007 m. yra restauruoti vidaus altoriai, perdažyti suolai, sienos.
Vėžaičių bažnyčia ir varpinė - 8, Samališkės g., 96214, Lietuva
