Švėkšnos kapinių koplyčia

Švėkšnos parapinės kapinės kūrėsi Vilkėne, apie 3 km nuo parapinės bažnyčios, šalia jos pristigus vietos palaidojimams. XIX a. kunigas Staškauskas, kuris pats čia ir palaidotas, sutvarkė, padidino Švėkšnos kapines, jas aptvėrė mūro siena, pastatė gražius neobarokinės stilistikos vartus, koplyčią. Remiantis Švėkšnos bažnyčios dokumentais, medinė koplyčia iškilo XIX a. 4–me dešimtmetyje, nes 1829 m. dar neminima, o 1839 m. – jau aprašyta. Joje buvo vienas Švč. Jėzaus Širdies altorius, prie kurio Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1802–1838) leidimu vyko pamaldos.

Koplyčiai būdinga liaudiška klasicizmo stilistika. Statinys vienbokštis, stačiakampio plano su šoniniu zakristijos priestatu dešinėje ir apside, o pagrindinį fasadą puošia portikas su keturiomis kolonomis. Stogas centrinėje dalyje dvišlaitis, apsidėje – pusiau kūginis, ant bokštelio – kūginis. Priekinis fasadas orientuotas į centrinius kapinių vartus. Koplyčia pastatyta parapijiečių iš kėnio medžio, sienos rąstinės, apkaltos vertikaliomis apdailinėmis lentomis, fasadų durų ir langų angos stačiakampės.  Stogas buvo dengtas šiaudais, grindys iš storlenčių. Prie koplyčios pastato buvusi įrengta varpinė, kurioje buvo vienas varpas. Kapinės aptvertos medine tvora.

Vidinę koplyčios erdvę dengia medinė sijinė perdanga, įrengtos medinės grindys. Balkonas su tekintų baliustrų tvorele, paremtas laikančių medinių kolonų. Stogo smailes vainikuoja du ornamentuoti kryžiai, kurie taip pat įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šie kaltinės geležies gaminiai datuojami XIX a. pr.

Koplyčios viduje būta išskirtinių liaudies meistrų ir profesionalių menininkų sukurtų sakralinės dailės kūrinių. Dauguma iš jų čia patekdavo iš Švėkšnos bažnyčios jos rekonstrukcijos ar perstatymo metu. Anksčiau šioje koplyčioje kabėjo išskirtinis biblinis ciklas, sudarytas iš aštuonių Senojo Testamento ir trijų Naujojo Testamento paveikslų. Tai vienintelis žinomas tokio pobūdžio ir išvaizdos biblinis ciklas Lietuvoje, kurį galima lyginti su europiniais renesansiniais bibliniais ciklais.

XX a. pradžioje Švėkšnoje pradėjus statyti dabartinę bažnyčią, dalis jos paveikslų, kaip nebetinkami ir susidėvėję buvo perkelti į koplyčią. Dabartinį Švč. Jėzaus Širdies altorių puošia XVIII a. šv. Judo Tado paveikslas, šonai dekoruoti dvigubomis romaninėmis kolonomis su augalų motyvų kapiteliais. Abipus altoriaus stovi XVIII a. medinės Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūros. Manoma, kad ankstesni už pačią koplyčią Biblijos scenas ir šventuosius vaizduojantys kūriniai išliko iš antrosios, po 1732 m. gaisro pastatytos, Švėkšnos bažnyčios.

Informacija

Žemėlapis

Lankytinos vietos adresas

  • Rajonas / Miestas: Šilutės rajonas
  • Šalis: Lietuva