Svėdasų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia iškilo XVI a. pr. Radviloms tapus reformatais 1636 m. Svėdasų bažnyčia taip pat atiteko reformatams. Kaip manoma po karo su švedais ir rusais bažnyčia buvo sugriauta ar žymiai apgadinta, nes karui pasibaigus 1675 m. pastatyta nauja. Augant parapijiečių skaičiui bažnyčia tapo per ankšta ir 1794 m. Svėdasų klebonas Mykolas Smolskis, remiamas Kristupo Radvilos ir grafienės Pliaterienės, prie senosios mūrinės bažnyčios, paliekant ją kairiosios navos koplyčia, pristatė naują medinę bažnyčią. 1930 m. bažnyčia atnaujinta, per karą buvo apgadinta, tad po karo kunigo A. Survilos dėka dar kartą suremontuota.

Svėdasuose, kurį laiką gyveno Juozas Tumas-Vaižgantas. Būtent Svėdasų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje per 1894 metų Naujuosius jis laikė savo pirmąsias šv. Mišias.

Istoristinė Svėdasų bažnyčia pasižymi liaudies, baroko bei klasicizmo architektūrai būdingais bruožais. Bažnyčia gan didelė: beveik 38 m. ilgio ir 17 m. pločio. Halinio tipo, lotyniško kryžiaus plano su transeptu, užsibaigianti siauresne presbiterija ir trisiene apside. Transepto sparnai tokio pat aukščio kaip ir centrinė nava. Mūrinėje transepto dalyje įrengta dviaukštė zakristija. Čia taip pat yra senas laidojimo rūsys. Stogas kryžminės formos, apsidės – trišlaitis, dengtas skarda. Bažnyčia apjuosta karnizu su modiljonais. Taip pat šis dekoratyvus elementas puošia ir pagrindinio fasado frontono šlaitus. Frontono centre įkomponuotas segmentinės arkos langas. Virš frontono – aštuonkampis bokštelis su svogūniniu taip pat aštuonbriauniu šalmu bei kryžiumi. Pagrindinio fasado durys dvivėrės, arkinės formas. Abipus jų aukšti arkiniai langai. Pagrindiniai šoninių fasadų ir transepto langai taip pat tokios pat formos. Bažnyčios sienos apkaltos vertikaliai su siauresnėmis lentjuostėmis.

Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios presbiteriją ir šonines koplyčias riboja segmentinės arkos su raktais siauruose archivoltų lankuose bei toskaninio orderio kolonomis šonuose. Interjere, kuris 1985 m. buvo iškaltas medinėmis lakuotomis lentelėmis ir taip prarado savo autentiškumą išsiskiria Vilniaus meistrų pagamintas didysis barokini altorius. Vargonų choras trisieniu išsikišęs į centrinę navą, paremtas kolonomis.

Šventoriuje stovi mūrinė neogotikinė varpinė. 1848 m. šventoriuje pastatyta mūrinė grafų Marikonių koplyčia – mauzoliejus.

Informacija

Vaizdo klipas

360° Virtualus turas

Žemėlapis

Lankytinos vietos adresas

  • Adresas: Alaušo g. 2
  • Rajonas / Miestas: Anykščių rajonas
  • Šalis: Lietuva