Žemaitijoje vyrauja koplytstulpiai ir koplytėlės, o tuo tarpu Aukštaitijos regione, nors sutinkami ir kiti kryždirbių kūriniai, dominuoja – stogastulpiai. Jie čia būna vieno, dviejų ar net trijų aukštų, gausiai ornamentuoti. Daugumos tyrinėtojų nuomone, stogastulpiai yra seniausi Lietuvos mediniai paminklai – spėjama, kad galėjo būti statomi ir iki krikščionybės įvedimo. Žinoma, kad tokie paminklai dar XIX a. buvo būdingi Lietuvai: kaip antkapiniai paminklai jie statyti kapinėse, nemažai jų būta pakelėse ir prie sodybų. Stogastulpių formų savitumas atkreipė daugelio keliautojų, tyrinėtojų dėmesį – XX a. pradžios literatūroje jie netgi vadinti „lietuviškais kryžiais“.
Stogastulpis yra aukštas (kartais iki 7 m ir daugiau) stulpas su stogeliu, kuris turi šonines atramas, o stogelio viršų užbaigia medinė viršūnė su iš geležies nukaltu kryželiu arba „saulute“. Kaip nurodo Ignas Končius, stogastulpiai ilgiausiai buvo statyti Aukštaitijoje, o jų tradicija išblėso XX a. pradžioje. Seniausias užfiksuotas 1760 m. statytas stogastulpis mūsų laikus pasiekė Mykolo Brenšteino dėka – jo 1906 m. publikuotoje knygelėje yra šio paminklo nuotrauka.
Kavarsko bažnyčios šventoriuje esantis koplytstulpis puikiai atspindi Aukštaitijos regiono kryždirbystės tradicijas. Stogastulpio stogeliai keturšlaičiai, turi kiaurapjūviu dekoruotus šoninius „skydus“, medinės stogelių viršūnės profiliuotos ir aukštos. Stogelių profiliuotos atramos puoštos raitytais augaliniai motyvais, didžiojo stogelio atrama ir pastogių karnizai gausiai “nukabinėti” varpeliais, stogastulpio viršūnę puošia itin dekoratyvus ornamentuotas kryžius – saulutė. Keturbriaunis aukštas laibas profiliuotas stogastulpio stulpas dekoruotas iš medžio drožtais dekoro elementais, kurie taip pat kaip ir stogelių puošyba išryškinti spalviškai, atskiriant juos balta spalva nuo rudai dažyto pagrindo.
Tokį Aukštaitijoje paplitusių stogastulpių tipą tyrėjas Jurgis Baltrušaitis įvardino kaip „žibinto“. Jie nuo įprastinio “grybo” tipo stogastulpio, anot mokslininko, skiriasi tuo, kad naudojamos keturios lenktos arba tiesios atramos, apačioje turinčios geometriniais dantukais puoštą „papėdę“. Į „žibinto“ formos stogastulpius paprastai buvo dedamos keturios nedidelės medinės šventųjų skulptūrėlės. Kavarsko koplytstulpyje – tai Arkangelo Gabrieliaus, Šv. Jurgio, Jono Krikštytojo ir Šv. Kazimiero skulptūrėlės, mūsų dienas pasiekusios iš XIX amžiaus vidurio.
Stogastulpis su skulptūromis - Kavarskas, Lietuva
