Stogastulpis – etnografinis stulpas su vienu ar keliais liaudiškais ornamentuotais stogeliais, dengiančiais šventųjų statulėles ar kryžius. Manoma, kad jie išsivystė iš nedidelių, 1–3 m aukščio, antkapinių paminklų, panašių į krikštus, su sklastomis, kryžma arba be kryžmos. Stogastulpiai statyti pakelėse, prie sodybų, kartais kapinėse daugiausia Žemaitijoje, rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje.
Paprastai jie būna 3–8 m aukščio: prie keturkampio, daugiakampio ar apskrito pagrindo stulpo tvirtinami įvairių pavidalų stogeliai. Ant viršutinio stogelio įtaisoma ažūrinė, metalo kalybos būdu pagaminta viršūnė (saulutė), o po stogeliais iš 1, 2 ar 4 pusių tvirtinamos medinės polichrominės skulptūrėlės. Puošnesnių stogastulpių stogelių kraštai (kartais ir atramos, liemenys) būna gausiai puošti kiaurapjūviais iš stilizuotų geomterinių, augalinių motyvų.
Kuliuose, sodyboje stovintis stogastulpis yra vieno aukšto, gana nesudėtingos konstrukcijos: ant apvalaus skerspjūvio stiebo įtaisytas medinis piramidinis stogelis, puoštas profiliuota smaile. Iš šonų jį puošia dvi ažūrinės pjaustytos atramėlės su augaliniais motyvais. Po stogeliu vietoj šventojo skulptūrėlės pritvirtintas medinis kryželis su nukryžiuotuoju
Stogastulpio viršūnę puošia ornamentuotas kaltos geležies kryželis-saulutė su saulės ir mėnulio simboliais. Tokie kryžiai-saulutės puošia daugiausia kapinių vartus ir koplyčių stogus; Ikikrikščioniškais laikais kryžius reiškė pasaulio šalių modelį, vėliau saulės simbolį, o dar vėliau tapo vienu iš daugelio ornamentikos elementų, iki šiol pasitaikančių įvairiose tautodailės šakose. Kryžiuose ypač dominuoja saulė – šviesos ir ugnies simbolis. Lietuviai ilgai tikėjo į amžinatvės pradą – šventąją ugnelę, kurią išreiškė ornamentų raštuose. Po Lietuvos krikšto liaudies meistrai įnešdami krikščioniškosios simbolikos elementų, kurie yra paimti iš katalikų liturgijos, siekė, kad paminklai atrodytų krikščioniški ir katalikų vyskupai nedraustų jų statyti viešai. Taip senieji ikikrikščioniškieji simboliai atkeliavo į liaudies sakralinį meną ir susimaišė su krikščionybei priskiriamais simboliniais elementais.
Geležinių kryžių kalviams buvo nesunku vaizduoti barokinę monstranciją su konvenciniais spinduliais, labai panašią į saulės simbolį. Tokie kaltiniai kryžiai gana plačiai puošia lietuviškas XVIII – XIX a. medines bažnyčias, varpines, šventoriaus, kapinių vartų, koplytstulpius, stogastulpius, koplytėles. Saulės, mėnulio ir žvaigždžių simboliai atėjo romantizmo įtakoje, kaip pagoniškosios lietuvių religijos elementai. Šiems simboliams atsirasti turėjo įtakos Rytų ir Vakarų krikščionybių susidūrimas Lietuvoje.
Stogastulpis Kuliuose - Kuliai, Lietuva
