Manoma, kad XV a. pradžioje pirmąją bažnyčią Rumšiškėse pastatydino karalius Jogaila. Jos atsiradimą byloja sena legenda, kurioje pasakojama, kad karalius su žmona karaliene Jadvyga ir dvasiškių būriu važiavę rogėmis iš Vilniaus pro Rumšiškes į Kauną. Buvo ankstyvas pavasaris. Karalių karieta įlaužė silpną upelio ledą ir grėsė pavojus paskęsti. Jadvyga davusi įžadus – jeigu išsigelbėsianti, pastatysianti toje vietoje bažnyčią. Išsigelbėti pavyko. Jadvygos nurodymu, Rumšiškių meistrų rankomis ant nedidelės kalvos, ties pavojinga vieta, buvo pastatyta maža medinė bažnytėlė. Upelis buvo pavadintas lenkiškai „Nadzeja“, kas išvertus reiškia „viltis“.
Dabartinės medinės Rumšiškių miestelyje stovinčios bažnyčios statybų pradžia mena net XVIII a. pr., tačiau šio pastato istorija labai paini. 1700 m. Rumšiškių klebonas Samuelis Goligontas rašė, kad jis, „netikęs, nuodėmingas ir vargšas kunigas, savo lėšomis ir pastangomis Rumšiškių miestelyje pastatydino naują bažnyčią, Šv. Mykolo, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jurgio vardu“. Naujoji didelė bažnyčia buvo sukurta pagal Lietuvoje tvirtai prigijusias liaudies architektūros tradicijas.
1859–1860 m. Rumšiškių bažnyčia kapitaliai suremontuota ir iš dalies rekonstruota. 1938 m., pastatas buvo pripažintas vertingu senovės paminklu, o 1942 m. interjerą dekoravo žymus dailininkas Vladas Didžiokas, gyvenęs netoli Rumšiškių, Dovainonyse.
Planuojant Kauno hidroelektrinės statybos darbus, Nemuno slėnio žemumoje išsidėstęs Rumšiškių miestelis atsidūrė užliejamoje teritorijoje, tad medinė bažnyčia ir jos XVIII amžiuje statyta varpinė 1958–1959 m. perkeltos į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą. Keliant pastatą, teko jį išardyti, pervežti ir vėl surinkti. Prieš ardant visi elementai buvo sužymėti. Darbai vyko pavasarinio atlydžio metu, todėl į statų molingą kalną automobilis negalėjo užkilti. Teko sukti aplinkiniu keliu ir vietoj 200 ar 250 m sukarti apie 18 km. Perkeliant bažnyčią, buvo rasti ir XVII a. kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku. Manoma, kad jie susiję su 1655-1661 m. carinės Rusijos invazija į Vilnių ir galėjo būti iš Vilniaus atgabenti bei paslėpti Rumšiškėse.
Bažnyčia yra tradicinės rytų Lietuvos liaudies architektūros pavyzdys. Stačiakampio plano, su šoninėmis zakristijomis, penkiasiene apside ir bokšteliu. Aukštą stačiakampį frontoną puošia „Apvaizdos akis“ , virš jo iškilęs nedidelis barokinio silueto bokštelis. Halinę vidaus erdvę į tris navas dalina dvi poros storų kvadratinio pagrindo stulpų su aukštais pjedestalais ir žalčių galvomis dekoruotais kapiteliais. Bažnyčioje įrengti trys neobarokinių formų altoriai.
Varpinė – 3 aukštų, prie bažnyčios yra Šv. Antano koplyčia, kapinėse stovi Šv. Onos koplyčia.
Rumšiškių bažnyčia ir varpinė - Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, 2, Pajūrio g., Rumšiškės
