Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia

Palūšės bažnyčia – tai vienas gražiausių ir puošniausių sakralinės liaudies architektūros pavyzdžių – ne veltui po Nepriklausomybės atgavimo šio pastato atvaizdas papuošė naujai sukurtus lietuviškus vieno lito banknotus.

Bažnyčios statybas XVIII a. viduryje iniciavo kunigas Juozapas Baziliauskas iš tėvų paveldėtoje žemėje, suteikdamas jai savo globėjo – Šv. Juozapo vardą. Vėliau bažnyčia buvo renovuota tris kartus – XIX a. pirmojoje pusėje suremontuota, amžiaus pabaigoje – atnaujintas interjeras, paskutinė restauracija atlikta 1994-1997 metais pagal architektės Reginos Smilgevičiūtės projektą.

Paprastų darnių formų statinys yra puikus liaudiško baroko pavyzdys. Kaip būdinga to laikmečio tradicinei liaudies architektūrai, bažnyčios statyboje nebuvo panaudota nė vienos vinies – vienintelis statybos instrumentas buvo kirvis, pastatas suręstas iš tašytų rastų, o sutvirtinimui vietoje metalinių vinių naudoti mediniai kaiščiai. Pastatas yra stačiakampio plano, trinavis, su žemesne ir siauresne presbiterija, užsibaigiančia trisiene apside iš vienos pastato pusės ir dar žemesniu prieangiu iš kitos. Prie presbiterijos ir navos sienų šliejasi žemas zakristijos pastatas.

Navos ir prieangis dengti dvišlaičiais malksnų stogais, o virš jų iškilę dekoratyvūs lakoniškų formų daugiabriauniai bokšteliai su ornamentuotais ažūriniais kryžiais. Sienos apkaltos vertikaliomis lentomis, plokštumas skaido įvairaus dydžio stačiakampiai langai, durys apkaltos rombų formas sukuriančiomis lentelėmis. Akmeniniais laipteliais užkopusius tikinčiuosius pasitinka virš didžiųjų šventovės durų išskaptuotas įrašas: “Įženk geras”, o virš šoninių – “Išeik geresnis”.

Pastato vidaus erdvė suskaidyta laibų stulpų. Medžio lentomis apkaltos tik lubos, tad tašytų rastų sienose galima išvysti autentišką senąją statybos techniką. Interjerą puošia trys medžio drožiniais dekoruoti XIX a. pabaigoje sukurti neobarokiniai altoriai. Yra išlikę ir gerokai senesnių, XVIII a. siekiančių vertingų meno kūrinių, kaip pavyzdžiui, iliuziškai tapytas barokinis didžiojo altoriaus paveikslas “Šv. Juozapas”. Bažnyčios fundatorius palaidotas priešais didįjį altorių.
Šventoriuje greta bažnyčios stovi ir panašiu laikotarpiu iškilusi unikalios formos ir išskirtinio puošnumo medinė bažnyčios varpinė. Dviejų tarpsnių, aštuonkampio pagrindo, tokio pat aukščio kaip ir pati bažnyčia statinys labiau primena senųjų medinių lietuvių pilių sargybos bokštą nei liaudiškos architektūros varpinę. Antrasis tarpsnis siauresnis už pirmąjį, juos skiria malksnomis dengtas stoginėlis, o pastatą vainikuoja daugiašlaitis piramidinis stogelis su kaltiniu ornamentuotu kryžiumi. Kadaise buvęs atviras antrasis bokštelio tarpsnis apsuptas arkada.

Informacija

Vaizdo klipas

360° Virtualus turas

Žemėlapis

Lankytinos vietos adresas

  • Rajonas / Miestas: Ignalinos rajonas
  • Šalis: Lietuva