Palangos miesto savivaldybės medinė kapinių koplyčia

Palangos kapinių koplyčia statyta apie 1815 metus už parapijiečių ir aukotojų lėšas. Parapinės kapinės prie koplyčios atidarytos 1824 m., jas iškėlus iš Palangos centro į šiaurę nuo miestelio. To priežastimi, manytina, buvo būtinybė kapinėms plėstis, o šios galimybės augančiame miestelio centre nebuvo. Kapinėse buvo išskirta teritorija kitatikių – liuteronų ir stačiatikių laidojimui.

Būsimų kapinių teritorijoje 1815 m. pastatyta koplyčia istoriniu požiūriu vertinga kaip XIXa. I pusės medinės sakralinės liaudies architektūros tradicijų pavyzdys. Aštuoniakampė koplyčia yra vienas ryškiausių Palangos kapinių istorinės struktūros fragmentų. Tai liaudiškos architektūros, tipiška kapinių koplyčia. Kiek išskirtinis jos aštuonkampis planas. Žemaitiškų bažnyčių architektūroje iki XVIII a. vyravo stačiakampis planas, tik XVIII a. antrojoje pusėje atsirado daugiakampio plano liaudiškų bažnyčių. Koplyčia kompaktiško tūrio, vieno aukšto su rūsiu ir pastoge, aštuonbriaunis stogas buvo dengtas skiedrų danga, kuri dabar pakeista į skardinę. Pamatas mišraus lauko akmenų ir plytų mūro. Sienos apkaltos vertikaliomis medinėmis lentomis su lotelėmis. Grindyse įrengtas medinis dangtis patekimui į rūsį. Koplyčioje yra du stačiakampės formos langai, priešais įėjimą įrengtas altorius.

Kadaise ši koplyčia atrodė kiek kitaip: 1845m. Palangos bažnyčios vizitacijos akte ji aprašoma esanti medinis, aštuoniakampis pastatas ant žemų akmeninių pamatų, su kvadratėliais sudalintais 2 langais, storlentėmis dengtu stogu. Virš stogo buvo iškeltas vienintelis bokštelis su varpeliu – signaturka viduje. Koplyčios vakariniame šone grindyse buvo medinis dangtis: jį atidarius, buvo patenkama į po koplyčia iš plytų išmūrytą rūsį. Tikėtina, kad jame buvo laidojama, tačiau šiuo metu palaidojimo požymių nelikę. Koplyčios interjeras buvo paprastas, elementarus, būdingas kapinių, dvarų privačioms koplyčioms, kuriose šv. mišios laikytos nepastoviai, tik tam tikromis intencijomis. Koplyčios šiauriniame gale stovėjo vienintelis dviejų tarpsnių altorius. Altoriaus centre buvo apaštalo šv. Petro atvaizdas, antroje kondignacijoje – drobėje tapytas šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Iš XXa. Pirmosios pusės archyvinių šaltinių išaiškėja, kad koplytėlė buvo šv. Marijos Magdalenos titulo.

Karo pabaigoje koplyčia apiplėšta, sunaikintas jos interjeras, nusiaubtos pačios kapinės: sunaikintas altorius, viduje buvę mediniai kryžiai, klauptai, suolai, sugadintos durys, išdaužtas langas, pavogta signaturka. Apgadinta didžioji dalis antkapinių paminklų, pavogtos metalinės tvorelės, nuo kryžių nuplėštos Kristaus kančios metalinės skulptūrėlės. Apie 1946m. atlikti smulkūs remonto darbai – sutvarkytos išlaužtos durys, užkaltas išdaužtas langas, suremontuotos durys ir geležiniai kapinių vartai.

XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje kapinės ir jose stovinti koplyčia priklausė Palangos katalikų parapijai. XX a. Antrojoje pusėje kapinėms suteiktas civilinių kapinių statusas, nacionalizuota koplyčia tapo jų priklausiniu. Sovietmečiu koplyčios interjeras nebeatstatytas. Šiuo metu kapinių koplyčia nuosavybės teise priklausė Palangos miesto savivaldybei. Tradiciškai didesnėse kapinių koplyčiose šarvodavo mirusius, laikydavo už juos gedulingas mišias, o šių koplyčių rūsiuose laidodavo kilmingus žmones“. Duomenų apie palaidojimus šios koplyčios rūsyje nerasta. Šiuo metu koplyčia pagal paskirtį nebenaudojama, jos vidus tuščias, apleistas; grindys vietomis įlūžusios.

Kapinių teritorija išsiplėtusi už istorinių ribų. Kapinėse yra keletas kapaviečių, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, tarp jų – kompozitoriaus Balio Dvariono (1904-1972) kapas, šalia koplyčios palaidota pirmoji moteris fotografė Lietuvos istorijoje, Kretingos ir Palangos grafų Tiškevičių fotografė, fotožurnalistikos pradininkė Paulina Mongirdaitė (1865- 1916).

Informacija

Žemėlapis

Lankytinos vietos adresas

  • Adresas: Vytauto g. 176,
  • Rajonas / Miestas: Palanga
  • Šalis: Lietuva