Šiose kapinėse ilsisi Nidos kopų apželdintojų ir jų šeimos narių palaikai. Yra atnaujinta medinė kapinių tvorelė bei 7 nauji kapų teraciniai apvadai. Žinoma, jog čia palaidoti Nidos gelbėtojai nuo užpustymo ir dabartinio Kuršių Nerijos kraštovaizdžio formavimo pradininkai Kuvertai, kiti kopų apželdintojai, o taip pat 6 kapai nenustatytų asmenų.
Pustomo smėlio stichija XVIII – XIX a. sankirtoje suformavo Kuršių nerijos kraštovaizdį, kuris daugelio keliautojų memuaruose įvardytas „Prūsijos Sachara“ ir tai pranašavo apokalipsę nerijos žvejų kaimams netolimoje ateityje. Mokslininkai pasiūlė gelbėjimo planą – miškų atsodinimą, kuriam įgyvendinti reikėjo didžiulių lėšų. 1802 m. Prūsijos valdžia patvirtino specialią pustomo smėlio plotų apželdinimo programą, kurios įgyvendinimas užtruko beveik šimtmetį. Ilgas ir sudėtingas Kuršių nerijos gelbėjimo procesas ją apželdinant pareikalavo ne tik didelių lėšų, bet ir atkaklių daugelio žmonių pastangų.
XIX amžiaus pradžioje iškilo grėsmė po smėliu būti palaidotai ir trečiajai Nidai, prie kurios vis labiau artėjo pustoma Urbo kopa. Jos papėdėje labai svarbią smuklę keliaujantiesiems Neringos pašto keliu turėjo pašto stoties prižiūrėtojas Gotlybas Dovydas Kuvertas. Gelbėdamas Nidą ir pašto kelią, jis pradėjo tvirtinti ir apsodinti pustomus smėlynus, esančius tarp apsauginio kopagūbrio ir Urbo bei Angių kalno kopų.
Vėliau apželdinimo darbus perėmė jo sūnus Georgas Dovydas. Kuvertai senojo pašto kelio vakarinėje pusėje statė priešvėjines užuovėjas, sodino vėjui ir sausrai atsparių augalų rūšis. Čia gimę ir augę jie gerai žinojo Nidos apylinkes, pavojingiausias ir pirmiausiai želdintinas vietas. Georgas Kuvertas pastebėjo, kad paprastosios pušys labai greitai užnešamos smėliu ir nėra pati veiksmingiausia priemonė siekiant sustabdyti kopos slinkimą. Smuklininkas buvo pirmasis, panaudojęs kalnapušes kopų slinkimui stabdyti. Sėkmingas Urbo kalno sutvirtinimas inspiravo didelio masto darbus, juos organizuoti 1880–1910 metais ėmėsi Prūsijos valdžia. Tai daryti nebebuvo sunku, nes jau buvo žinoma kaip. Tam pasitelktas sėkmingas Urbo kalno pavyzdys, išgelbėjęs trečiąją Nidą nuo užpustymo. Taigi Urbo kalnas yra naujo Kuršių nerijos istorijos laikotarpio pradžios simbolis. Nebelikus užpustymo pavojaus, pasikeitė žmonių gyvenimo būdas, architektūra, užsiėmimai ir verslas. XX amžiaus pradžioje visos nerijos žvejų gyvenvietės pamažu virto pajūrio kurortais.
Savo tėvą Georgas Dovydas palaidojo miško jaunuolyne įrengtose kapinėse. Prieš mirtį ir jis pats pageidavo būti palaidotas šalia jo. XIX – XX a. 2-ame dešimtmetyje čia buvo laidojami Nidos miškininkai ir jų šeimos nariai. 1976 m. pastatyta pirma medinė kapinių tvora. Metams bėgant tvora supūdavo, todėl naujai atstatyta buvo dar du kartus – 1984 m. ir 1995 m. 1984 m. atlieti 7 nauji teraco antkapiai. Kapinėse yra dvi senos teracinės antkapinės plokštės su išlietais įgilintų raidžių įrašais vokiečių kalba: dešinėje – “Dünnenaufseher / Adolf / Bürgstein / 10. 5. 1880 / † 5. 1. 1919. “, kairėje – “Hans Joachim / Bürgstein / 12. 1. 1915. / † 22. 9. 1916.”
Nidos kopų apželdintojų senosios kapinės - G. D. Kuverto g., 93127, Lietuva
