Kuliai – gan senas žemaitiškas miestelis, pasižymintis gilia istorija ir svarba lietuvybei. Pirmą kartą Kuliai paminėti dar 1253 metais. 1644 m. miestelyje pastatyta pirmoji bažnyčia. Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Gyventojai dar prieš spaudos draudimą daug skaitė iš lietuviškų maldaknygių, o taip pat pėdsaką miestelėnų atmintyje paliko 1898-1901 m. čia vikaravęs kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Kuliuose jis redagavo „Tėvynės sargą“, rašė „Pragiedrulius“. Tuomet Kuliai tapo lietuvybės centru. Kulių klebonijoje XIX a. pab. – XX a. pr. taip pat gyveno Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, vėliau tai aprašiusi savo kūryboje.
1900 m. vietoje senos medinės pastatyta nauja istoristinio stiliaus mūrinė bažnyčia pagal garsaus švedų architekto K. E. Strandmano projektą. Tačiau šventoriuje išliko ir kur kas ankstyvesnis už dabartinę bažnyčia statinys – XVIII a. pab.–XIX a. I p. datuojama koplyčia.
Koplyčia penkiakampio plano, kompaktiško tūrio, vieno aukšto su pusrūsiu. Pastato architektūra būdinga tradiciniams žemaičių sakraliniams pastatams – tradicinio liaudiško stiliaus su baroko architektūros elementais. Pamatas sumūrytas iš skaldytų lauko akmenų ir akmens skaldos. Fasadai apkalti vertikaliomis medinėmis lentomis su siauresnėmis lentjuostėmis ant sujungimų. Stogas dengtas skarda, jo viršuje pūpso barokinių formų apskardintas bokštelis. Langų ir durų angos stačiakampės su į pusapskritimį pereinančia viršutine dalimi. Dvivėrės dvisluoksnės durys dekoruotos vienpusiu lentučių apkalimu, sudarant eglutės ornamentą. Šiaurės rytų ir šiaurės vakarų fasadų langai puošti mediniais antlangiais ir polangiais, virš durų yra lentinis stogelis, paremtas 2 medinėmis konsolėmis. Fasadų pastoges puošia kiaurapjūviu dekoruotos vėjalentės.
Kulių koplyčia - Parko g. 2, Kuliai 90371
