Pirmieji totoriai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėje apsigyveno dar XIII – XIV amžiuje, to meto kunigaikščiams palaikant glaudžius ryšius su Aukso orda. Totoriai buvo žinomi kaip puikūs kariai, tad LDK didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus arba patys rengdavo karo žygius. Kai kurios ištikimais sąjungininkais tapusios totorių gentys pasiliko Lietuvos valstybėje, įsikūrė žemėse, kurias dovanojo didysis kunigaikštis Vytautas.
Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos totorių gyvenviečių. 1397 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš sėkmingo karo žygio į Krymą parsigabeno totorius kaip karo belaisvius. Dalį jų apgyvendino prie Vokės upės.
Įdomi legenda paaiškina kaimo pavadinimą. Belaisviams totoriams, apgyvendintiems Trakų kunigaikštystėje, Vytautas Didysis suteikė tam tikrų privilegijų, kad šie galėtų išlaikyti savo tikybą ir papročius. Jiems leista ir paprotinė daugpatystė. Vienas čia apgyvendintas totorius turėjo keturias žmonas. Kiekviena jų pagimdė jam po 10 sūnų – iš viso 40 vaikų. Nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas. Apie 1630 m. kaime buvo 42 totorių namai.
Manoma, kad šioje vietoje pirmoji mečetė buvo pastatyta dar Vytauto Didžiojo laikais. 1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė. Dabartinė pastatyta 1815 m., renovuota 1993 m. Prie mečetės ir apylinkėse yra kelerios totorių kapinės. Manoma, senosios kapinės mena kaimo įkūrimo laikus, čia gali būti XIV-XVII a. kapai, kurie pažymėti tiktai akmenimis. Kitose kapinėse seniausi kapai yra su XVII a. antrosios pusės užrašais. Minint totorių apsigyvenimo Lietuvoje 600-ąsias metines, šalia mečetės pastatytas paminklinis akmuo.
Mečetės medinių rąstų sienos sutvirtintos vertikaliomis medinėmis sąvaržomis, apkaltos vertikaliomis medinėmis lentomis su lentjuostėmis. Statinys stačiakampio plano, keturšlaičiu piramidiniu skarda dengtu stogu. Stogo centre yra nedidelis bokštelis. Jis aštuonkampis su svogūno formos šalmu, įstiklintais fasadais ir smaile, užbaigta pusmėnuliu. Priekiniame fasade įrengtas vienas uždaras prieangis – iki restauracijos buvę du atskiri prieangiai nugriauti ir perstatyti į vieną bendrą. Stačiakampiai langai išdėstyti tik prieangyje ir galiniame fasade. Galinėje sienoje nėra michrabo, kuris paprastai būna nukreiptas į Mekos pusę. Tai vienintelė iš visų žinomų LDK totorių mečečių, kuri neturi michrabo.
Keturiasdešimt Totorių mečetė - Totorių kaimas, Vytauto g. 9
