Medinė koplytėlė pastatyta XVIII a. pab. arba XIX a. pradžioje Jazdovskių iniciatyva Kernavėlės dvare. Ji 1822 m. nupirkta kunigo P. Cibovičiaus rūpesčiu ir perkelta prie Kernavės medinės bažnyčios, kuri vėliau iškilus mūrinei bažnyčiai buvo nugriauta. Koplytėlė tuo metu naudota tik bažnytiniams daiktams laikyti, pamaldos joje nevyko. Šis sakralinių pastatų kompleksas 1875 m. net buvo įamžintas vieno garsiausių dailininkų Napoleono Ordos paveiksle.
1830 m. bažnyčios vizitacijos akte koplytėlė buvo aprašyta taip: „koplytėlė – aštuoniakampė, tokiu pat aštuoniakampiu gontų stogu, su geležiniu kryžiumi, sienos dar sveikos, pušies medžio, neapmuštos, durys stalių darbo, koplytėlėje – 4 langai, lubos ir grindys iš lentų, altoriaus nebuvo“. Laikui bėgant koplytėlė neprižiūrima sunyko, tarpukariu visiškai blogos būklės, apirusį statinį buvo rengiamasi griauti, tačiau Valstybės archeologijos komisijos pirmininko Vlado Pryšmanto rūpesčiu koplyčia buvo išsaugota ir uždengta nauju stogu. 1959 m. pastatas suremontuotas, iš išorės vėl apkaltas vertikaliomis lentomis. 1986 m. buvo parengtas restauravimo projektas.
Ne kartą tvarkytos bei restauruotos, koplytėlės išvaizda išliko artima autentiškajai. Ant lauko akmenų mūro pastatyta aštuonkampio plano koplytėlė dengta aštuonšlaičiu gontiniu stogu, fasadai apkalti vertikaliomis lentomis su siauresnėmis lentjuostėmis. Sienose durų ir langų angos stačiakampės. Sienos iš tašytų rąstų rentinio, viduje įrengta medinė sijinė perdanga. Yra lubų, sienų, kolonų polichrominės apdailos fragmentų. Koplyčios viršų puošia itin meniškas kalvystės meistro kaldintas ornamentuotas kryžius. Aštuonkampio plano koplytėlė – tipiškas to meto liaudies architektūros pavyzdys, kurių iki šių dienų išlikę labai nedaug.
Restauruojant medinę koplytėlę buvo rastas “gyvasis akmuo”, panašus į vištos kiaušinį. Bioenergetikai tvirtina, jog tai iš pagonybės laikų likęs apeiginis akmuo, pakrautas dvasine energija.
Kernavės koplyčia - Kerniaus g. 6, Kernavė 19172, Lietuva
