Kartenos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir varpinė
1634 m. Mykolas Sapiega bažnyčiai dovanojo jurisdiką Kartenos miestelyje ir Gudelikės palivarką su Abakų, Budrių ir Šmilkčių kaimais. 1639 m. jis fundavo parapinę mokyklą, 1764 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuri 1873 m. sudegė. Prašyta leisti statyti mūrinę, bet 1847m. buvo gautas leidimas statyti medinę bažnyčią. Po 1875-ųjų Kartenoje buvo pastatyta medinė neobarokinio stiliaus bažnyčia. 1881 m. Vyskupas A. Beresnevičius konsekravo ją, suteikdamas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardą.
Kartenos bažnyčia – vienas puošniausių medinių neobarokinių pastatų Lietuvoje. Ji išskirtinė net lietuviškoje baroko kontekste. Dvibokščių barokinių ir neobarokinių bažnyčių Lietuvoje gausu, o vienbokštė šios stilistikos bažnyčia išlikusi tik Kartenoje.
Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, pristatytomis zakristijomis. Jos planas – lotyniško kryžiaus, tūris – bazilikinis. Pagrindiniame fasade vyrauja aukštas neobarokinis frontonas su medžio technikai svetimais išraitymais ir laiptuotu keturkampiu bokšteliu. Bokštelis primena miniatiūrinę varpinę, iškeltą ant bažnyčios stogo. Frontono vidurys pabrėžtas stambiu stačiakampiu langu. Abipus jo nuo viršaus iki vainikuojančio karnizo tęsiasi siauros mentės. Bažnyčios šventorius aptvertas akmenų tvora degtų plytų mūro pseudogotikiniais vartais su piramidiniu bokštu centre ir kalvio darbo ornamentuotais kryželiais. Jo pakraščiuose stovi 14 akmens mūro koplytėlių, pora kryžių ir koplytstulpių, pietiniame kampe – stambių proporcijų medinė varpinė, statyta 1860 m.
Kaip ir kitose medinėse bažnyčiose, dauguma barokui būdingų formų ir sprendimų pasiskolinta iš profesionaliojo mūro baroko. Daug kur balansuojama ant profesionalumo ir liaudiškumo ribos. Kartenos bažnyčios architektūroje bandoma imituoti barokinius bebokščius sakralinius pastatus, tačiau fasado proporcijos, plokštuminis sprendimas ir abiejuose stogo galuose esantys bokšteliai siejasi su liaudiškos architektūros tradicijomis.
Erdviame bažnyčios viduje centrinė nava nuo šoninių atskirta keturkampiais stulpais su kapiteliais. Sekant barokinės architektūros tendencijas, šios stilistikos Lietuvos medinėse bažnyčiose paplito skliauto formos lubų perdangos. Tai galima pamatyti ir Kartenos bažnyčioje: aukštą, gausiai apšviestą vidurinę navą dengia gaubtos lubos, šoninių navų perdangos – plokščios. Presbiterijoje ir koplyčiose dėmesį patraukia trys turtingi ir meniški neobarokinių formų altoriai, plastiška sakykla su baldakimu.
Ryškus barokinių bažnyčių akcentas – choras su puošniu vargonų prospektu. Choras kaip ir įprasta, įrengtas centrinės navos gale ir aptvertas grakščia baliustrada. Kartenos bažnyčios choro apačioje įrengta galerija.
Informacija