Kantaučių bažnyčia

Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčios istorija siekia 17 a., kuomet Kantautų bajoras Kristupas Timotiejus Šiukšta apie 1672 m. pastatė bažnyčią. Apie 1760 m. iš esmės rekonstruotas bažnyčios interjeras, perstatyti bažnyčios altoriai. Šiek tiek vėliau perstatyta pati bažnyčia įgavusi barokui būdingą laužytą frontoną ir aukštą varpelio bokštą. Dabartinė bažnyčia, statyta 1852 m., atspindi liaudiško romantizmo medinės architektūros stilistiką. Bažnyčia tiems laikams neįprasto – kryžminio plano. Halinio tipo vienanavę vidaus erdvę užbaigia trisienė apsidė. Pagrindinis fasadas pasižymi lakoniškumu: pagrindinis akcentas – profiliuotas karnizas, skiriantis trapecijos formos įgilintą frontoną. Virš jo iškeltas taip pat šiek tiek įgilintas keturkampis bokštelis su frontonėliais ir smailėjančiu šalmu. Bažnyčios bokštelis, kaip ir smailiaarkiai, smulkiai skaidyti langai, su dekoratyviais augalinio ornamento masverkais. Tai – iš mūrinės neogotikinės architektūros pasiskolinti bruožai. Bažnyčios pamatai sumūryti iš akmenų, fasadas ištisai apkaltas vertikaliomis lentelėmis. Pagrindinio bažnyčios tūrio stogas – dvišlaitis, apsidės – trišlaitis, papuoštas smaile, o šiek tiek žemesnį transeptą dengia trišlaičiai stogai. Dvišlaičio stogo malksninę dangą 1930 m. pakeitė skarda. Stogą juosia dantytas karnizas. Profiliuotas dantytas karnizas, būdingas klasicizmo architektūrai, taip pat atkartotas ir interjere. Vidaus erdvę dengia žema cilindrinio skliauto, dangaus mėliu išdažyta perdanga, o presbiterijoje – žvaigždėtą dangų imituojanti tapyba. Nedidelėje bažnyčioje sutalpinti net 5 altoriai. Prienavio erdvė nuo navos atskirta medine siena, virš prienavio – vargonų choras. Vargonai atstovauja vėlyvojo baroko XVIII a. II pusės Vilniaus mokyklai. Tai – vieni unikaliausių Plungės dekanato vargonų, kurių meistrai, deja, nėra žinomi. Jų dekore susipina rokokinė ir klasicitinė augalinio ornamento drožyba.

Paskutinio Kantaučių bažnyčios perstatymo metu pastatyta nauja varpinė. Iki tol varpas buvo bažnyčios bokšte. Medinė varpinė – stačiakampio plano, dengta piramidiniu malksnų stogeliu. Vientiso tūrio, dviejų tarpsnių varpinė apkalta vertikaliomis lentelėmis, ties pusiauju apjuosta horizontaliomis traukėmis. Viršutinį tarpsnį puošia toks pat dantytas karnizas, kaip ir bažnyčios. Toks architektūrinis motyvas varpinėse nėra dažnas. Lauko riedulių šventoriaus tvorą puošia išraiškingi XIX a. pab. – XX a. pr. neogotikiniai raudonų plytų mūro, trijų arkų vartai. Virš smailėjančių arkų tinkuotos trikampės plokštumos sujungtos piramidinėmis smailėmis.

Informacija