Janapolė iki XVIII a. antrosios pusės buvo vadinama Viržuvėnais – tai buvo Kuršo ir Lietuvos žemių paribys.1421–1842 m. ši vietovė priklausė Žemaičių vyskupams. 1762 m. Žemaičių vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis Viržuvėnuose pasistatė rezidenciją ir čia gyveno. Parapija įsteigta ganėtinai vėlai — tik 18 amžiaus pabaigoje. 1776 m. bažnyčiai paskirtas valakas žemės ir piniginė fundacija. Greičiausiai tuomet vyskupo valia vietovė ir buvo pervadinta Janapole. Bažnyčia 1815 metais buvo perstatyta vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio rūpesčiu.
Liaudies architektūros formų bažnyčia – stačiakampio plano, su aukštu apskardintu stogu ir dviejų tarpsnių bokšteliu bei aptakių formų smaile virš apsidės. Galiniame fasade išsiskiria siaura penkiasiene apsidė su platesniu trišlaičiu stogu, suformuojančiu įdubas. Pastatas medinis, horizontalių pjautų-tašytų rąstų sienos, kampuose sujungtos į sąsparas, fasadas vertikaliai apkaltas lentomis. Cokolis akmeninis, perdangos medinės–sijinės, stogo konstrukcija medinė. Abipus altoriaus įrengtos stačiakampio plano zakristijos. Pagrindinis įėjimas su laiptais ir dvivėrėmis „eglute“ apkaltomis durimis įrengtas centrinio altoriaus ašyje, šoninėse sienose įkomponuotos papildomos durys. Centrinėje navoje 6 aštuonbriauniai mediniai stulpai su kapitelius primenančiomis viršūnėmis. Vargonų choras su balkonu – bažnyčios gale, jį laiko medinės sijos. Iš vargonų choro yra liukas į pastogę. Po vargonų choru įrengti balkonai, į kuriuos pakylama iš šoninių navų laipteliais. Šoninėse navose yra dvi medinės klausyklos. Centrinės ir šoninių navų vidaus erdvė vientisa, grindys ir lubos – lentų.
Bažnyčios interjere gausu tapytų dekoro elementų: sienų dekoras tarp lubų medinių sijų ir frize, tapyti ornamentai su Marijos, Kristaus monogramomis, liturginiais reikmenimis, raudonos spalvos kartušais ir stilizuotais akanto lapais, dekoruotais aliejiniais dažais. Taip pat ištapyti langų apvadai. Langai, altoriai, vargonų prospektas, sakykla-klausykla yra mediniai, dekoro detalės uždažytos dažais, imituojančiais auksą. Bažnyčioje yra išlikęs vargonų prospektas ir 1829 m. pagamintas kryžius.
Bažnyčioje – keturi altoriai. Istoriniuose šaltiniuose minimas už parapijiečių lėšas 1835 m. sukurtas naujas didysis altorius, centriniame tarpsnyje turėjęs šv. Jono Krikštytojo paveikslą, o viršutiniame — titulinį šv. Mykolo Arkangelo. Pastarasis yra išlikęs iki mūsų dienų, tuo tarpu centrinį paveikslą 19 amžiaus pabaigoje pakeitė Čenstachavos Dievo Motinos paveikslas su metalo aptaisais. Barokinės stilistikos didysis altorius gausiai puoštas skulptūromis, drožiniais. Altoriai buvo atnaujinami — vieni 1896, kiti 1905 metais, 2011-2014 m. restauruotas visas vidaus interjeras.
Šventoriaus tvora – akmenų mūro, joje įkomponuota medinė dviaukštė varpinė. Tradicinio liaudiško stiliaus varpinė karkasinė, apkalta vertikaliomis lentjuostėmis, dviejų tarpsnių su stogeliais, antrasis tarpsnis mažesnio pagrindo ploto už apatinį. Viename tarpsnyje asimetriškai išdėstyti langai, kitame – medinės dvivėrės XX a. pabaigoje gamintos akustinės durys. Varpinėje du varpai su įrašais: WARDU SZWEИTA JOИA // *IZDELIE ZAVODA BR. USATSNOVIX NOVOGORODSKOI GUBERNII.
Šventoriuje stovinti koplytėlė medinė, dviejų tarpsnių, su apskardintu stogu ir aptakių formų postamentu su kalvio darbo metaliniu ornamentuotu kryžiumi viršuje. Koplytėlės vienas fasadas su langu ir langinėmis. Joje buvusios Pietos ir Angelo su žvake skulptūros – dingusios, yra išlikusi Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motinos ikona.
Janapolės bažnyčia - Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, 4609, Janapolė, Varnių seniūnija, Telšių rajono savivaldybė, Telšių apskritis, Lietuva
