Ilguvos dvaro sodybos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė

Dabartinė Ilguvos vietovė pirmą kartą paminėta 1583 m., tik tuomet ji vadinta Panykiais. XVIII a. vid. dvarą su keliais gretimais palivarkais nusipirko Veliuonos klebonas Viktorinas Grincevičius-Ilgauskas. 1765 m. jo dėka buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Po jo mirties dvaras atiteko giminėms, 1813 m. pirmoji bažnyčia sudegė, į ją trenkus žaibui. 1814 m. dvarininkai Grincevičiai pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1907–1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Po Antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas Rakauskas bažnyčią suremontavo. 1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Jame įrengė senelių-neįgaliųjų namus, o vėliau dar buvo rekonstruota dalis dvarui priklausiusių pastatų. Nuo 2010 m. pensionatas pavadintas socialinės globos namais.

Bažnyčios pastatas liaudiško stiliaus, stačiakampio plano, trinavis su stačiakampe apside, dešinės navos erdvę pratęsia zakristija. Po presbiterija įrengtas rūsys. Bažnyčios fasadai apkalti vertikaliomis lentjuostėmis, virš cokolio statinį visu perimetru juosia medinės lentos, pastogėje – medinis profiliuotas karnizas. Langai stačiakampiai su profiliuotais apvadais, palangėmis, sandrikais. Pietiniame fasade – Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Stogo centre, virš pagrindinio fasado ir zakristijos įrengti dekoratyvūs pūstų formų bokšteliai su apskardintais šalmais, užsibaigiantys metaliniais ornamentuotais kryžiais. Pagrindinio įėjimo durys medinės dvivėrės, dvisluoksnės, iš išorės apkaltos rombo raštu, metaliniais vyriais ir mediniais profiliuotais apvadais.

Viduje bažnyčios centrinės navos skliautas remiasi į 4 kolonas. Vargonų choro balkonas su mediniu baliustrų turėklu taip pat paremtas 4 kolonomis. Didžiojo Šv. Kryžiaus išaukštinimo altoriaus antrajame tarpsnyje Kristaus Nukryžiavimo skulptūrinė grupė bei apaštalų Šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūros. Dešinės navos šventųjų Izidoriaus ir Antano paveikslai, kariosios – Švč. Mergelės Sopolingosios altorius su šv. Jurgio paveikslu antrajame tarpsnyje.

Šventoriuje esanti neaukšta, masyvi trijų tarpsnių varpinė statyta XIX a. pr., kaip ir pati bažnyčia. Liaudiškos architektūros statinys keturkampio pagrindo, į viršų siaurėjančių tarpsnių, užsibaigiančių skarda apkaltais karniziniais stoginėliais. Viršų puošia keturšlaitis skardinis stogas su smaile ir kryžiumi. Viršutiniame tarpsnyje išdėstytos stačiakampės garsinės angos.

Informacija

Vaizdo klipas

360° Virtualus turas

Žemėlapis

Lankytinos vietos adresas

  • Rajonas / Miestas: Šakių rajonas
  • Šalis: Lietuva