Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir varpinė stovi greta Gintališkės dvaro ir sudaro bendrą valstybės saugomų vertingų istorinių pastatų kompleksą. Nuo seno Gintališkės dvaras kartu su kaimeliu priklausė grafui Ledochovskiui. Iš penkių šimtų Gintališkės valsčiaus namų XVI amžiuje buvusi sudaryta seniūnija, kurią karalius Žygimantas Augustas 1568 m. už didelius nuopelnus ir Livonijos karo metu patirtas išlaidas dovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. Vėliau Gintališkės valsčius atitekęs Šverinams, paskui kaip kraitis perėjo Platelių altarijos fundatoriui Karoliui Mykolui Druckiui-Sokolinskiui. Būtent jis 1713 m. ir pastatęs Gintališkėje pirmąją bažnyčią. Vėliau Gintališkė atiteko Nagurskiams, o po jų – Pacams. LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Pacas 1778 m. pastatė naują (dabartinę) bažnyčią. 1779 m. jai dovanota žemės, 1781 m. įkurta parapija. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1845 m. bažnyčia perstatyta, kitąmet ištapyti ir paauksuoti altoriai. 1896 m. pakeista dalis sienojų, pastatas padidintas.
Bažnyčia tipiškos liaudies bažnyčioms išvaizdos, stačiakampio plano, vienanavė, su trisiene apside. Šiferio lakštais uždengtas originalus malksnų stogas su apskardintu bokšteliu stogo centre ir dviem skarda dengtomis aptakios formos smailėmis su pereinančiomis į dekoruotus kryžius abiejuose stogo galuose. Prie presbiterijos šono glaudžiasi viena zakristija. Pagrindinis fasadas plokščias, neoklasicistinių proporcijų. Virš stačiakampių durų išdėstyti neogotikiniai smailiaarkiai langai ir dvi nišos su medinėmis šventųjų skulptūromis. Pagrindinio fasado medinės dvivėrės ir zakristijos vienvėrės durys apkaustytos ir apkaltos „eglutės-rombo“ raštu.
Bažnyčios erdvė vientisa, su plokščiomis lentų lubomis, puoštomis trimis XX a. II ketvirčio tapytomis lubų rozetėmis. Interjere išsiskiria vargonų choras, apjuostas plačiu neoklasicistiniu karnizu ir baliustrados tvorele, paremtas stilizuotos liaudiškos formos stulpeliais. Po juo įrengtos ložės. Bažnyčios presbiterijoje yra trys 1845 m. pastatyti altoriai: Didysis (šv. Juozapo), Šv. Dievo motinos ir Šv. apaštalo Mato. Pagrindinį altorių puošia apie 1845 m. profesionalaus dailininko tapytas šv. Juozapo paveikslas – Simono Čechavičiaus kūrinio sekinys. Archyvuose išlikęs įrašas, kad visi trys altoriai įrengti parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis. Interjere išlikę vertingų to meto stalių dirbinių – krikštykla, sakyklos, klausykla, klauptai, taip pat XX a. pr. meistro Martyno Masalskio Panevėžyje gaminti vargonai. 2001 m. Gintališkės bažnyčią buvo apvogta – pagrobti įvairūs religiniai reikmenys bei kelios XVIII amžiaus medinės statulos.
1850 m. šalia bažnyčios iškilo medinė varpinė. Jos architektūriniai sprendimai būdingi šiam regionui – varpinė masyvi, dviejų tarpsnių su pastoge bei išsikišusiu prieangiu. Į viršų siaurėjantis trapecijos formos pirmasis tarpsnis ties pagrindu yra tokio pat pločio kaip ir bažnyčios pastatas. Trišlaitis stogas dengtas skarda, viršuje – aptakių formų apskardintas postamentas su dekoruotu kryžiumi.
Gintališkės bažnyčia ir varpinė - Gintališkės Šv. evangelisto Mato bažnyčios ir dvaro pastatų kompleksas, 2302, Plateliai, Platelių seniūnija, Plungės rajono savivaldybė, Telšių apskritis, 90420, Lietuva
