Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia ir varpinė

Įdomi pirmųjų maldos namų atsiradimo Eržvilke istorija. Šios apylinkės priklausė Viduklės parapijai kol švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su kariuomene neužėmė Žemaitijos. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: „Vieną kartą žmonės iš Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją 1696 – 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jiems eiti į Viduklės bažnyčią“. Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą. Taigi 1706 metais buvo pastatyta nedidelė koplyčia.

Vėliau bažnyčia iškilo jau šioje vietoje, o kartu čia perkeltos ir miestelio kapinaitės. Tačiau per gaisrą ji ir joje buvusios vertybės sudegė. Dabartinė – ketvirtoji – Eržvilko bažnyčia galutinai užbaigta 1855 metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios.

Bažnyčioje persipina liaudies architektūros ir neogotikos bruožai. Stačiakampio plano, nesudėtingos tradicinės architektūros pastatas gausiai dekoruotas gotikiniais puošybos elementais: sienų plokštumos išskaidytos siaurais piliastrais, ketursienė apsidė yra siauresnė už navą, dideli arkinės formos dekoratyviai skaidyti langai. Virš pagrindinio fasado ir ant presbiterijos kraigo esantys bokštai – daugiatarpsniai, jų siaurėjančius trapsnius puošia smulkių pinaklių vainikai. Bokštai užsibaigia laibomis aukštomis piramidėmis. Frontone krucifiksas (Nukryžiuotasis) su skulptūrine grupe yra aprėmintas iškilioje nišoje. Apskritas švieslangis frontone turi stiklinį vitražinį kryžių – mūrinei gotikinei architektūrai būdingos rozetės imitaciją. Pagrindinį įėjimą puošia gotikai būdingos konstrukcijos, penkiais pinakliais padabinta arka. Šoniniai fasadai apkalti vertikaliomis lentomis, o priekinis fasadas – horizontaliomis.

XIX a. pab. įrengti ir pašventinti kryžiaus kelio stočių paveikslai, kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T. Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus vargonus. Vargonus padarė iš Panevėžio kilęs žinomas vargonų meistras Martynas Masalskis. XIX a. pab. – XX a. pr. bažnyčia rekonstruota: prailginta, padarytos skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus, stačiakampės formos langai perdaryti į dabartinės. 1907 metais pašventintas naujas altorius. Apie 1925 metus gontinis bažnyčios stogas pakeistas skardiniu. 1932 – 1943 metais kun. Antanas Petraitis atnaujino bažnyčios vidų, įtaisė klausyklas ir naujus suolus.

1879 – 1880 m. kapai ir šventorius aptverti mūro siena. Panašiu metu pastatyta ir dabartinė varpinė. Ji – Lietuvai būdingo liaudiško stiliaus: dviejų tarpsnių su plačiu karniziniu stoginėliu užsibaigiančiu pirmuoju tarpsniu bei keturšlaičiu stogu su smaile ir ornamentuotu kryžiumi dengtu antruoju tarpsniu. Antrajame tarpsnyje yra nedidelės garsinės angos. 1906 metais varpinėje įtaisytas dabartinis varpas.

Informacija

Vaizdo klipas

360° Virtualus turas

Žemėlapis

Lankytinos vietos adresas

  • Adresas: Ryto a. 15
  • Rajonas / Miestas: Jurbarko rajonas
  • Šalis: Lietuva