Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė
Pirmoji laikina cerkvė Druskininkuose buvo pastatyta 1857 m. nuosavame name Gardino gubernatoriaus pavaduotojo Jakovo Rožnovo pastangomis, o jai įrangą atgabenta iš Gardino Sofijos soboro. Gubernatorius taip pat padengė visas naujosios (dabartinės) cerkvės statymo išlaidas, kuri galiausiai iškilo ir buvo pašventinta 1865 m. Nuo 1890 m. prie cerkvės įkurta mokykla, veikė ligoninė, prieglauda. Net sovietmečiu čia veikė oficialiai užregistruota parapija, kurioje buvo 350 narių. 1957 ir 1978 m. cerkvė remontuota.
Cerkvė statyta pagal karo inžinieriaus majoro Maruničiaus projektą. Ji įkomponuota vakarinėje Druskininkų dalyje, rombo formos aikštės centre, pagrindiniu fasadu atgręžta į vakarus. Tokia pastatymo situacija būdinga stačiatikių cerkvėms – stengiamasi, kad visi jų fasadai būtų gerai apžvelgiami iš visų pusių. Ši medinė cerkvė – profesionalios architektūros pavyzdys, statyta remiantis mūrinių cerkvių pavyzdžiu. Jos formose ryškūs Rusijos cerkvių bruožai bei romantizmo ir istorizmo laikotarpiams būdingos detalės.
Cerkvė sudėtinio tūrio, su šešiais kupolais. Jos sienos suręstos iš rąstų ir apkaltos horizontaliai lentomis. Maldos namai kryžiaus formos plano, su trimis portalais ir stačiakampe apsidine dalimi. Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu priekin prieangiu ir viršuje kylančiu dvitarpsniu aštuonkampiu bokštu; fasado šonuose kyla žemesni bokšteliai, dengti svogūniniais šalmais. Fasado kampus žymi stilizuoti piliastrai su įrėžomis, prieangį vainikuoja trikampis frontonas. Portalą rėmina šoniniai apvadai, imituojantys piliastrus ir sandrikas su stilizuotomis voliutomis; virš portalo yra įkomponuotas porinis horizontalus langas. Dvivėrės durys dekoruotos reljefiniu kryžiumi; virš durų, ant apvado yra cerkvės statybos baigimo data – 1865. Prieangio šonines patalpas apšviečia siauri ir aukšti langai, užbaigti trikampėmis viršūnėmis; apatinė langų dalis puošta riestiniais drožinėtais apvadais su įrėžomis ir voliutų imitacija. Šoniniai šiaurės ir pietų fasadai vienodi, su išsikišusiais priekin prieangiais; jų formos, durys ir dekoro elementai analogiški kaip pagrindinio fasado. Fasadų vidurinėje dalyje kyla aukštas bokštas, dengtas svogūniniu kupolu, o šonuose – žemesni bokšteliai. Apsidės fasadas simetriškas, su dviem langais, kurie aprėminti tokiais pat apvadais kaip ir kitų fasadų langai. Cerkvės viršų juosia frizas su modiljonų imitacija. Viduje dominuoja salės erdvė, dengta aštuonbriauniu kupolu. Sienas ir jų kampus rėmina stilizuoti piliastrai.
Prie rytinės sienos pastatytas puošnus ikonostasas, kurį nuo salės skiria pakyla su dviem laipteliais ir užapvalinta vidurine dalimi. Trijų tarpsnių medinį drožinėtą ikonostasą atvežė iš Maskvos; ikonas tapė taip pat Maskvos meistrai. Siekiant įamžinti cerkvės statytoją Jakovą Rožnovą ir jo žmoną Varvarą, ikonostaso šonuose patalpino jų globėjų – šv. Apaštalo Jakovo ir didžiosios kankinės Varvaros šventus atvaizdus. Už ikonostaso palikta erdvi stačiakampė šventiko patalpa, joje – altorius. Interjeras buvo neseniai atnaujintas, sienos padengtos gobelenu.
Informacija