Sentikiai Ibėnų kaime apgyvendinti 1864 metais vietoje ištremtų 1863 m. sukilimo dalyvių. 1864 m. gegužės mėnesį buvo atvežtos ir iškilmingai įvesdintos 32 rusų kolonistų šeimos. Kiekvienai jų buvo duota po 300 rublių trobesiams pasistatyti ir įsikurti. Dabar Ibėnuose gyvena 73 rusų ir 11 mišrių šeimų.
entikių cerkvė pastatyta Ibėnų kaime 1864 metais meistrų iš Baltarusijos. Ji 1890-1895 metais buvo perstatyta. Pastato priekinis fasadas ir prienavis – tuo metu Carinės Rusijos imperijoje populiaraus plytų stiliaus. Likusi vienanavės stačiakampio plano cerkvės dalis – medinė, liaudiško stiliaus, apkalta vertikaliomis lentomis. Mūrinėje dalyje langų ir durų angos arkinės, su apvadais ir piliastrais, medinės dalies – nedideli stačiakampiai langeliai su tradicinėmis langinėmis. Cerkvės eksterjere matomi ir vėlesnio, greičiausiai, sovietinio laikotarpio intervencijos ženklai: pristatytas silikatinių plytų bokštas, kuriame bandyta atkartoti pagrindinio fasado plytų stiliaus formas, plytomis užmūrytos originalios pagrindinio fasado angos.
Centrinėje cerkvės dalyje yra paaukštinimas, tai šventa vieta, kur galima patekti tiktai su malda, giesme. Centre paaukštinimo stovi didysis cerkvės kryžius, kuris vadinamas „Evangelija”. Cerkvėje kiekvienas sentikis meldžiasi individualiai ir prašo atleidimo už nuodėmes. Ant paaukštinimo gali melstis tik garbingo amžiaus žmonės, vaikai ir merginos. Jaunos šeimos meldžiasi bendroje patalpoje, kadangi manoma, jog jie labiau nusideda. Moterys cerkvėje renkasi kairėje pusėje, o vyrai dešinėje. Šios tvarkos griežtai laikomasi. Šventovėje tikintieji kalba bendrą maldą, kuri yra tarsi savita išpažintis. Šventikas pasmilko ir kolektyviai visiems atleidžia nuodėmes. Kiekvienas maldininkas savo vietoje turi kilimėlį, kuris daugeliu atvejų yra rankų darbo. Sentikiai saugo savo tradicijas ir papročius, iki šių dienų išsaugojo vestuvių, laidotuvių, gimimo papročius.
Cerkvės vidus gausiai puoštas ikonomis, kurias atnešdavo tikinčiųjų šeimos. Sentikių bažnyčioje gyvuoja tradicija melstis, žiūrint į savo šeimos cerkvei paaukotą ikoną. Žvakės uždegamos taip pat prie savos ikonos, kurioje pavaizduotas apaštalas yra laikomas šeimos globėju. XIX a. ikonos buvo užsakomos iš Baltarusijos teritorijoje gyvenusių dailininkų. Šie dailės kūriniai pokario laikotarpiu buvo įtraukti į saugojamų sąrašus, tačiau maldos namai ne kartą buvo apiplėšti, dalis vertingų meno kūrinių dingo.
Ibėnų maldos namų popas – čia gyvenantis Aleksandras Fiodorovas.
Didžiųjų Ibėnų cerkvė - Didieji Ibėnai 54395, Lietuva
