Bijutiškio Šv. Onos bažnyčia
Privačiame Bijutiškio dvarelyje 1791 m. Juozapas Valentinavičius pastatė medinę katalikų bažnyčią. Po 1863 m. sukilimo naujasis dvaro savininkas, buvęs Vilniaus gubernatorius Jegoras Steblinas-Kamenskis, vietoj senosios bažnyčios pastatė cerkvę. 1925 m. cerkvėje įrengta katalikų bažnyčia. 1931 m. naujoje vietoje pastatyta dabartinė medinė Šv. Onos bažnyčia.
Ant kalvos pastatyta bažnyčia eklektiško stiliaus, stačiakampio plano, trinavė, užsibaigianti siauresne presbiterija ir trisiene apside. Prie presbiterijos šonų priglaustos žemos zakristijos. Pagrindinis bažnyčios fasadas sudėtingos kompozicijos. Prie pagrindinio tūrio šonų prijungti ir nuo priekinio fasado šiek tiek atitraukti siauri priestatai su dvišlaičiais stogais. Pagrindinio fasado įėjimą puošia atviras, liaudies architektūrai būdingas prieangis su kolonėlėmis ir trikampiu frontonu. Abipus prieangio siauri stačiakampiai langai su trikampiais sandrikais. Antrajame fasado tarpsnyje du dideli suporinti smailiaarkiai langai su tiesia linija profiliuotais sandrikais. Fasadas užbaigiamas stoginėliu atskirtu trikampiu frontonu. Virš jo kyla neaukštas, dviejų tarpsnių bokštas su garsinėmis angomis, stambiais karnizais, frontonėliais ir keturkampiu stogu. Mažas atviras bošktelis su smaile puošia presbiterijos kraigą. Šoninių fasadų langai taip pat puošnūs, suporinti, smailėjantys su tiesiais sandrikais. Bažnyčios stogas dvišlaitis su trikampiais stoglangiais. Sienos apkaltos vertikaliomis lentelėmis su siauresnėmis lentjuostėmis.
Vidurinioji nava yra aukštesnė ir platesnė už šonines. Navų lubos lygios, centrinę navą nuo presbiterijos ir vargonų choro skiria smailėjančios arkos. Navas skiria stulpai su platesne cokoline dalimi. Trys bažnyčios altoriai pagaminti XX a. 6 deš. Bažnyčią puošia Jėzaus Nazariečio skulptūra čia patekusi iš ankstesniosios Bijutiškio bažnyčios. Gipsinė „Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos“ skulptūra lieta 1936 m. vilniečio skulptoriaus Juozapo Novaryto, kaip manoma, čia pateko po Antrojo pasaulinio karo. Išskirtinas bažnyčios procesijų altorėlis su įdomia retabulo kompozicija ir vertingu šv. Mergelės Meilingosios paveikslu su aptaisais. Nors bažnyčia ne sena, tačiau joje taip pat esama įvairių istorinių laikotarpių baldų. Dalis jų čia pateko iš Didžiadvario dvaro vadinamosios Didžiokų koplyčios, kiti pagaminti vietos meistrų .
Informacija