Žemaičiai tiki, kad Beržoro apylinkės stebuklingos. Apie tai byloja ir medinės Beržoro bažnyčios bei jos pirmtakės koplyčios atsiradimo istorija. Vietos gyventojai pasakoja seną legendą apie piemenį, beržo viršūnėje išvydusį Marijos paveikslą. Jis pranešęs apie tai Platelių bažnyčios kunigui, kuris pergabeno paveikslą į Platelių bažnyčią, tačiau iš čia jis dingo, o žmonės vėl išvydo Mariją ant beržo. Tuomet žemaičiai beržą nukirtę ir jo vietoje pastatę medinę tašytų rąstų šv. Jono Nepomuko koplyčią, kur pakabinę ir stebuklingąjį paveikslą. Tiksli data, kada ji iškilo, nežinoma, tačiau iš statybos stiliaus sprendžiama, jog ne vėliau kaip XVIII amžiuje. Tokį spėjimą tarsi patvirtina ir metalinėse koplyčios detalėse įžiūrimos 1727 ir 1728 m. datos.
Neilgai trukus šalia koplyčios iškilo dabartinė Beržoro bažnyčia. 1746 m. ją savo ir parapijos lėšomis pastatė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius. Po metų šventovė įgijo Platelių bažnyčios filijos teises ir buvo pašventinta šv. Stanislovo vardu.
Beržoro bažnyčia yra išskirtinė savo architektūrine ir menine verte – tai liaudies meistrų rankomis sukurtas šedevras. Interjeras buvo kuriamas sekant puošnias europietiškas rokoko stiliaus madas, o bažnyčios sienojai suręsti nenaudojant pjūklo, eglinius rąstus apdirbant tik kirviu. Šventovė yra kryžminės formos, su trisiene apside ir bokšteliu centre. Dominuoja jos aukštas stogas, kuris originaliai buvo dengtas skiedromis, tik vėliau, sovietmečiu, danga pakeista šiferio lakštais. Visa viršaus t.y. perdengimo ir stogo konstrukcija remiama vien sienų. Išilginė nava – halė yra ilgesnė už transeptą. Transeptai talpina šoninius altorius, už kurių abipus yra zakristijų patalpos, virš kurių antrame aukšte įrengti chorai – lodžijos, atkreiptos atviromis angomis į presbiterijos pusę. Pro pagrindinį įėjimą patenkama į prieangį, atskirtą nuo bažnyčios erdvės. Virš prieangio įrengti emporai vargonams ir chorui. Fasadų išraiška monumentali, kresnos proporcijos būdingos Žemaičių medinėms bažnyčioms – pagrindinio fasado plotis žymiai didesnis už jo aukštį iki karnizo.
Didysis altorius – baroko stiliaus. Pirmąjį altoriaus tarpsnį puošia keturios kolonos, tarp kurių yra stebuklingas Dievo Motinos paveikslas. Jo galias liudija prikabinti šešiolika votų, kuriuos įvairiais metais čia paliko sveikatos ir kitokių malonių iš Dievo Motinos išmeldę tikintieji. Aukščiau kabo masyvus medinis kryžius su kenčiančiu Kristumi. Bažnyčioje 1861 m. buvo įrengti aštuonių balsų vargonai, vėliau jie perdirbti.
Šalia bažnyčios stovi varpinė, kuri taip pat medinė. Kvadratinio pagrindo plano varpinė išsiskiria savo sudėtinio tūrio kompozicija, sudaryta iš dviejų skirtingo dydžio tarpsnių. Apatinė nuožulnioji dalis aukšta, į viršų siaurėjanti. Viršutinio tūrio sienose yra garsinės angos. Varpinėje kabo du varpai, iš kurių vienas nulietas 1844 m. Vokietijoje, o kitas neturi jokių skiriamųjų įrašų.
Kompleksui priskiriama ir XVIII a. datuojama koplyčia. Ji – stačiakampio plano su kampų nukirtimais irpasiaurinimais altoriaus gale. Pastatas halinis, vienos patalpos. Visa konstrukcija remiama vien sienų. Stogas aukštas, šlaitinis, dengtas skiedromis, abiejuose galuose – ažūriniai metaliniai kryžiai.
Šventovę supa vienos įdomiausių Žemaitijoje senos kapinaitės, nuo seno garsėjusios unikaliais mediniais kryžiais ir koplytėlėmis.
Beržoro bažnyčia - Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, 2, Gaso g., Beržoras, Platelių seniūnija, Plungės rajono savivaldybė, Telšių apskritis, 90420, Lietuva
