Bagaslaviškio bažnyčios ir miestelio atsiradimo istorija prasidėjo nuo dvarininko Ignoto Švykovskio atsikėlimo į šias apylinkes iš Čiobiškio dvaro. Akivaizdžiai slaviškos kilmės ir pats gan jauno miestelio pavadinimas, kuris išvertus reikštų Dievui garbė. I. Švykovskis savo valdas padalino dviems sūnums – Boleslovui ir Boguslavui, o šie atitinkamai savo dvarus pavadino Boleslavova ir Boguslaviškiu.
I.Švykovskis fundavo ir pirmosios miestelio bažnyčios statybas 1790 m. Senajai bažnyčiai pradėjus visiškai nykti, 1850 m. pradėti naujos, dabartinės bažnyčios statybos darbai, kuri galutinai baigta apie 1857 m. 1890 m. šventorius aptvertas mūrine tvora, o 1907 m. pastatyta aukšta mūrinė klebonija su pirtimi ir rūsiais, kurioje Pirmojo pasaulinio karo metais buvo įsikūręs vokiečių karinis štabas.
Taisyklingo stačiakampio formos bažnyčia yra liaudiško stiliaus ir labiau primena gyvenamąjį namą. Jos sakralinę funkciją išduoda tik nedidelis keturkampis bokštelis su smaile ir ornamentuotu kryžiumi virš pagrindinio fasado. Kitame stogo gale – keturkampio pagrindo postamentas, užsibaigiantis smaile su kryžiumi. Bažnyčios sienos lygios, be ypatingų dekoro elementų, apkaltos horizontaliomis lentomis su stačiakampėmis langų ir durų angomis, tik bokštelio langeliai arkinės formos. Stogas dengtas skarda. Prie šventoriaus tvoros prisišliejusi kompaktiško tūrio, neaukšta medinė varpinė. Šis pastatas taip pat liaudiško stiliaus, dviejų tarpsnių, iš kurių pirmasis platesnis už antrąjį ir užsibaigia apskardintu stoginėliu. Antrasis tarpsnis su garsinėmis angomis, užsibaigiantis keturšlaičiu skardiniu stogu ir kryžiumi.
Bažnyčioje saugoma daugybė sakralinių vertybių, bet didžiausia iš jų – Didžiajame altoriuje esanti gotikinė Nukryžiuotojo skulptūra, kuri datuojama XVI a. pr. ir galimai atkeliavo čia iš pačios Vilniaus arkikatedros bazilikos. Taip pat išlikę autentiški vargonai, kurių meistras nėra tiksliai žinomas, bet numanoma, kad tai galėjo būti vilnietis Juozapas Radavičius.
Ne mažiau svarbi bažnyčios istorinė vertė. Čia paskutiniuosius savo gyvenimo metus kaip altarista praleido kunigas Silvestras Gimžauskas, už savo visuomeninę veiklą persekiotas carinės valdžios. Ilgamečiu Bagaslaviškio klebonu buvo Petras Bertulis, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais gelbėjo žmones nuo karo negandų, po karo steigė lietuviškas mokyklas, o lenkų okupacijos metais išvežtas į Lukiškių kalėjimą dėl pamaldų laikymo lietuvių kalba.
Bagaslaviškio bažnyčia - Bagaslaviškis 19213, Lietuva
